Bigfoot – 31,5 mazgo
Pavasaris jau tiesia savo kelią. Kadangi Kuršmarės raibuliuoja, ledai išplaukę, ekspromtu nutarėme pramiklinti Blokart ratų guolius. Vakarykštis ciklonas su 20 m/s vėjo gūsiais, lietumi ir sniegučiu - pats tas Kuršių nerijos paplūdimiams pralyginti. Tikras volas.
Šiandien buvo ankstus rytas – 7 val. autobusas į Smiltynę, kur laukia Blokart vėjaračių startas atgal į Nidą. Nuvažiuoju. Susitinkame su Ilgaudu, už virvučių nusitempiame savo ratuotus vėjo draugus į pliažą. Bigfoot žemo slėgio padangos gale, priekyje big fork šakė su storesniu ratu. Burės – mano 4.0 kv.m. ir Ilgaudo - 5.5 kv.m. O pajūry tiesiog gražu.
Stūgauja piktas šiaurys, dar Suominiu vadinamas, ir neša smėlio smilteles 20 mazgų greičiu. Malonu, kad pasirodo saulutė ir apšviečia riaumojančią Baltiją. Vėjaračiai paruošti, burės užtaisytos. Sėdam ir šaunam pavėjui 25-30 km/h greičiu. Fantastika: vėjo nebesijaučia, matosi šalia keliaujančios smėlio „bangos“ ir šalia išnyrančios ir vėl pradingstančios tikrosios. Po keliolikos minučių iš „neturėjimo ką veikti“ pradedu bakštaguoti per paplūdimio plotą – greitis užauga šauniai, kelia ant dviejų ratų, meta skersai halzuojant – tiesiog halzavimo ant smėlio pamokos. Užsižaidęs nepajuntu kaip paimu per didelį greitį ir suhalzavęs prie pat ateinančios bangos visiškai prarandu kontrolę – blokartas sukasi kaip vilkelis ir sustoja, dėkui tau, ne nosimi į jūrą, bet visgi vandenyje iki ašių. Žiūriu kaip ateina banga, kuri mane tuoj užpils. Instinktyviai traukiu šotą ir bėgu tolyn nuo maudynių. Laimei vėjo per akis, tad ant dviejų ratų išsirioglinu „į krantą“. Dabar metas pasidžiovinti. Toliau važiuoju ramiai ir gėriuosi panoramomis.
Po gero pusvalandžio kavos pertraukėlė Juodkrantėje. Atsigeriame arbatos, pasidaliname įspūdžiais. Fantastika, o ne buriavimas! Kelionę tęsiame. Kuršių Nerija jau pradeda suktis link vakarų, tad gauname aštraus fordevindo, kuris generuoja dar didesnius greičius. Laikas bėga neįtikėtinai greitai. Atrodo praėjo keliolika minučių, jau ir Pervalka. Dabar arbatos pertraukėlė prieš "greičio ruožą".
Įstrigo žymiojo 200 metrų „akmenų kranto“ pravažiavimas (tokia vieta tarp Pervalkos ir Preilos kur 200 m. visas pliažas - vieni akmenys, daug akmenų): purškia fontanai vandens, nes laikomės prie pat jūros ir važiuojame vandenyje bei dar kertam ateinančias bangas, maloniai gurgžda iš paskos akmenukai. Berods pusiaukelėje ties Preila pagaunu šaunų škvaliuką kuris užtempia mano Blokartą iki max 57,6 km/h greičio. Super jausmas, kai eini su bigfoot‘ais ant dviejų ratų, aštriu fordaku, bet pilnai pritraukta bure nes tau - beidevindas!
Po 3 val. nuo starto mus sustabdė tik Rusijos siena. Matyt Ilgaudas atsiminė, kad neturi draudimo Blokartui, neužpildė laikino įvežimo dokumento ir užmiršo pasidaryti vizą. O gaila.. Būtume lėkę ir nulėkę toliau! Įdomu kiek dar kilometrų liko iki kol prasideda subetonuotas mūsų nerijos paplūdimys?
Oras: +3 C, saulėta
Vėjas: N 8-9 m/s
Burės: 4.0 ir 5.5 kv.m.
Laikas: 3 val.
Distancija: 49,4 km
Maks. greitis: 57,6 km/h (Lietuvos rekordas ant smėlio)
Šiandien buvo ankstus rytas – 7 val. autobusas į Smiltynę, kur laukia Blokart vėjaračių startas atgal į Nidą. Nuvažiuoju. Susitinkame su Ilgaudu, už virvučių nusitempiame savo ratuotus vėjo draugus į pliažą. Bigfoot žemo slėgio padangos gale, priekyje big fork šakė su storesniu ratu. Burės – mano 4.0 kv.m. ir Ilgaudo - 5.5 kv.m. O pajūry tiesiog gražu.
Stūgauja piktas šiaurys, dar Suominiu vadinamas, ir neša smėlio smilteles 20 mazgų greičiu. Malonu, kad pasirodo saulutė ir apšviečia riaumojančią Baltiją. Vėjaračiai paruošti, burės užtaisytos. Sėdam ir šaunam pavėjui 25-30 km/h greičiu. Fantastika: vėjo nebesijaučia, matosi šalia keliaujančios smėlio „bangos“ ir šalia išnyrančios ir vėl pradingstančios tikrosios. Po keliolikos minučių iš „neturėjimo ką veikti“ pradedu bakštaguoti per paplūdimio plotą – greitis užauga šauniai, kelia ant dviejų ratų, meta skersai halzuojant – tiesiog halzavimo ant smėlio pamokos. Užsižaidęs nepajuntu kaip paimu per didelį greitį ir suhalzavęs prie pat ateinančios bangos visiškai prarandu kontrolę – blokartas sukasi kaip vilkelis ir sustoja, dėkui tau, ne nosimi į jūrą, bet visgi vandenyje iki ašių. Žiūriu kaip ateina banga, kuri mane tuoj užpils. Instinktyviai traukiu šotą ir bėgu tolyn nuo maudynių. Laimei vėjo per akis, tad ant dviejų ratų išsirioglinu „į krantą“. Dabar metas pasidžiovinti. Toliau važiuoju ramiai ir gėriuosi panoramomis.
Po gero pusvalandžio kavos pertraukėlė Juodkrantėje. Atsigeriame arbatos, pasidaliname įspūdžiais. Fantastika, o ne buriavimas! Kelionę tęsiame. Kuršių Nerija jau pradeda suktis link vakarų, tad gauname aštraus fordevindo, kuris generuoja dar didesnius greičius. Laikas bėga neįtikėtinai greitai. Atrodo praėjo keliolika minučių, jau ir Pervalka. Dabar arbatos pertraukėlė prieš "greičio ruožą".
Įstrigo žymiojo 200 metrų „akmenų kranto“ pravažiavimas (tokia vieta tarp Pervalkos ir Preilos kur 200 m. visas pliažas - vieni akmenys, daug akmenų): purškia fontanai vandens, nes laikomės prie pat jūros ir važiuojame vandenyje bei dar kertam ateinančias bangas, maloniai gurgžda iš paskos akmenukai. Berods pusiaukelėje ties Preila pagaunu šaunų škvaliuką kuris užtempia mano Blokartą iki max 57,6 km/h greičio. Super jausmas, kai eini su bigfoot‘ais ant dviejų ratų, aštriu fordaku, bet pilnai pritraukta bure nes tau - beidevindas!
Po 3 val. nuo starto mus sustabdė tik Rusijos siena. Matyt Ilgaudas atsiminė, kad neturi draudimo Blokartui, neužpildė laikino įvežimo dokumento ir užmiršo pasidaryti vizą. O gaila.. Būtume lėkę ir nulėkę toliau! Įdomu kiek dar kilometrų liko iki kol prasideda subetonuotas mūsų nerijos paplūdimys?
Oras: +3 C, saulėta
Vėjas: N 8-9 m/s
Burės: 4.0 ir 5.5 kv.m.
Laikas: 3 val.
Distancija: 49,4 km
Maks. greitis: 57,6 km/h (Lietuvos rekordas ant smėlio)
Komentarai
Pavydžiu:)